- medinis
- 4 medìnis, -ė adj. (2)
1. SD46, K padarytas iš medžio: Medinis jų apsiavimas krito nuo kojų rš. Medìnė ešis OG175. Medìnis tiltas J. Kur anas medinis šaukštas? Ėr. Medinis vežimas N. Seniau akėčios buvo mediniais kuolais Pn. Tas žmogus medinėm kojom Grž. Gėriau aš degtinę iš medinio rago (d.) Tvr. Kiek kartų jūs tokį medinį aulį atdarot, tai vis kelios bitės turia mirti S.Dauk. Medinelė trobelė Šts. Medìnės anglys Alk. Medìnis šarmas Šts. Medìnių pelenų dėjo į uostomąjį teboką Šts. Kašikėliai buvo iš medìnių šaknių Sem. Atsigulu ir guliu kaip medìnis Antš. | prk.: Medìnė (kieta, buka) galva – niekam verta Grž. Pas juos duona medìnė (kieta, neįkandama), o pyrago niekad nekepa Gs. ^ Anas ne medìnį, ale geležinį kryžių neša (labai vargsta) Trgn. Medinį garnitarą padirbo (mirė) Ds. Medinį garnitarą dirba (sunkiai serga) Ds. Akena kap su medìnėm akėčiom (prastai) Prn.
2. medžiui skirtas: Medinis klijus (medžiams klijuoti) tai čia gerai sutrauktų Sdk. Augymes reik užtepti mąste arba vašku mediniu S.Dauk. Man nė motais, kad medìnė rinka (kur medžius pardavinėja) jau ne čia Vlkv.
3. priklausantis medžio apdirbimui: O tas vaikas tai kokio medìnio amato mokysis Gs.
4. priklausantis medžių rūšiai (apie augalą): Mediniai augalai – krūmai arba neaukšti medžiai P.Snar.
5. prk. nejudrus, sustingęs, nejautrus: Kokios sunkios mano rankos, o kojos medinės rš. Eik tu, medinis! Ds. Ma[n] tokie medìniai vyrai nepatinka Skr. Mediniu veidu, tylėdamas ją stebėjo rš. Nusijuokė girgždamu mediniu juoku rš.
◊ medìnis vãbalas Skp zool. karkvabalis (Melolontha melolontha).
Dictionary of the Lithuanian Language.